Gamtos fotografas, ornitologas, tinklaraščio „Čepulio fotoklajonės“ autorius Marius Čepulis sako, kad tik labai mylintis savo užsiėmimą žmogus gali važiuoti tūkstančius kilometrų, pelkėje sėdėti kelias valandas ir net kelias paras laukti, kartais ir rizikuoti dėl to vienintelio nuostabaus kadro. Savo pomėgį jis vadina fotomedžiokle. „Tai yra didžiulis azartas, viena iš tų priežasčių, kodėl fotografuoju. Jaudulys, kai surandi žvėrį, atspėji jo kelią ir kai viskas pavyksta“, – sako fotografas.
Gamta fotografas domėjosi visą savo gyvenimą. Nuo septintos klasės rimčiau pasinėrė į biologijos mokslus ir stengėsi sukaupti kuo daugiau žinių. Tiesa, kaip pats teigia, knygose ne viskas parašyta. Didžiausios žinios yra sukaupiamos per praktiką, kai būni gamtoje, stebi gyvūnų elgesį. Savo žiniomis Marius Čepulis dalinasi su kitais ir bando įskiepyti meilę gamtai, sudominti, parodyti, kokių įdomių gyvūnų yra mūsų šalyje. Per trejus metus fotografas jau aplankė daugiau nei 15 000 vaikų. „Jaunimas yra ta grupė, kurią reikia šviesti, kuriai reikia aiškinti, pasakoti, kad žvėrys nėra baisūs, nėra priešai, kad jų nereikia bijoti. Turint pakankamai žinių galima išvengti nepagrįstų baimių, todėl aiškinu jiems, kodėl nereikia bijoti gyvatės ar šerno, kaip teisingai elgtis sutikus tokius gyvūnus laukinėje gamtoje“, – apie savo švietėjišką veiklą pasakoja M. Čepulis.
Kiekviena fotografo nuotrauka slepia po savitą istoriją. Juodakaklio naro paieškos ir bandymas nufotografuoti šį vandens paukštį buvo ypatingai ekstremalus. Paukštį galima surasti tik ežero viduryje, deja, tą dieną fotografas pamiršo irklus, todėl lauke esant vos trijų laipsnių temperatūrai Marius nusprendė plaukti be valties. „Grįžtant pradėjo leisti nardymo kostiumo rankovė, jeigu į sausą kostiumą patenka vanduo, tai tu varai žemyn į dugną iš karto ir viskas – šakės“, – savo įsimintinomis istorijomis dalinasi fotomenininkas.
